Marakešas – vienas iš keturių Maroko imperatoriškųjų miestų, dėl raudono molio sienų vadinamas „Raudonuoju miestu“. Jo UNESCO saugoma medina – tai labirintas turgų, rūmų, medresių ir mečečių, kurių širdyje šurmuliuoja legendinė Džema el Fna aikštė, o už sienų žaliuoja istoriniai sodai ir palmynai. Sudarėme Marakešo lankytinų vietų sąrašą – nuo Bahijos rūmų ir Saadų kapų iki mėlynojo Majorelio sodo.
Pigūs skrydžiai į Marakešą iš Lietuvos
Pilys, rūmai ir žymūs pastatai
Džema el Fna aikštė
Pagrindinė Marakešo medinos aikštė ir turgus – dieną čia prekiaujama apelsinų sultimis ir prieskoniais, o vakare aikštė virsta milžiniška lauko valgykla su gyvatių kerėtojais, muzikantais ir pasakotojais. UNESCO ją įtraukė į žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą.
Bahijos rūmai
XIX a. antrosios pusės rūmai, kuriuos pastatė didieji viziriai Si Musa ir jo sūnus Ba Ahmedas. Garsėja puošniais kiemais, raižytomis kedro lubomis, zellige mozaikomis ir sodais – tai vienas lankomiausių Maroko architektūros pavyzdžių.
El Badi rūmai
Saadų sultono Ahmado al Mansūro 1578 m. pradėti statyti rūmai, vadinti „Nepalyginamaisiais“. Šiandien tai įspūdingi griuvėsiai su milžinišku kiemu, baseinais ir gandrų lizdais ant sienų, nuo kurių terasos atsiveria vaizdas į medinos stogus.
Saadų kapai
Karališkasis Saadų dinastijos nekropolis Kasbos rajone, daugiausia iš sultono Ahmado al Mansūro (1578–1603) laikų. Ilgus amžius užmūryti kapai buvo atrasti tik 1917 m. ir dabar stebina marmuro kolonomis bei puošniu stiuko dekoru.
Ben Jusefo medresė
XVI a. islamo mokykla, kadaise didžiausia Maroke, kurioje gyveno ir mokėsi šimtai studentų. Jos centrinis kiemas su baseinu, kedro raižiniais, stiuku ir mozaikomis laikomas vienu gražiausių Saadų architektūros pavyzdžių.
Bab Agnau vartai
Žymiausi Marakešo vartai, pastatyti Almohadų kalifo Jakubo al Mansūro apie 1188–1190 m. Kadaise jie vedė į karališkąją Kasbą, o jų smiltainio arka su raižytais ornamentais ir užrašais yra vienas seniausių miesto simbolių.
Marakešo gynybinės sienos
Apie 20 km ilgio raudonojo molio sienos, juosiančios istorinę mediną. Jas XII a. pradžioje pastatė Almoravidai, vėliau jos buvo plečiamos; dėl jų spalvos Marakešas vadinamas „Raudonuoju miestu“.
Marakešo Kasba
Didelis sienomis apjuostas pietinės medinos rajonas, kuris istoriškai buvo miesto citadelė ir karališkųjų rūmų kompleksas. Čia stovi Saadų kapai, Kasbos mečetė, El Badi rūmų griuvėsiai ir oficiali karaliaus rezidencija Dar al Machzen.
Marakešo Melachas (žydų kvartalas)
Istorinis Marakešo žydų kvartalas, įkurtas XVI a. – antras pagal senumą tokio tipo kvartalas Maroke. Siauros gatvelės, prieskonių turgus, sinagogos ir didžiulės žydų kapinės liudija čia gyvavusią bendruomenę.
Almoravidų kupolas
Nedidelis XII a. pradžios paminklas – vienas iš nedaugelio išlikusių Almoravidų dinastijos statinių Maroke. Jo kupolo vidus stebina nepaprastai turtingu raižytu dekoru, tapusiu vėlesnės mauriškosios architektūros pavyzdžiu.
Muasino fontanas
XVI a. Saadų laikų viešasis fontanas, priklausantis Muasino mečetės kompleksui. Jo raižyto medžio stogeliai ir arkos rodo, kokia monumentali buvo Marakešo viešųjų fontanų tradicija.
Šrob u Šuf fontanas
XVI–XVII a. sieninis fontanas netoli Ben Jusefo medresės, kurio pavadinimas reiškia „gerk ir žiūrėk“. Jį puošia meistriškai raižytas kedro medžio frizas ir stiuko dekoras.
La Mamounia
Legendinis penkių žvaigždučių viešbutis priešais Kutubijos mečetę, ne kartą išrinktas geriausiu pasaulio viešbučiu. Jame lankėsi Winstonas Churchillis ir daugybė įžymybių, o jo sodai – vieni gražiausių mieste.
Muziejai ir galerijos
Dar Si Saido rūmai
XIX a. pabaigos rūmai, pastatyti Si Saido – vizirio Ba Ahmedo brolio. Šiandien čia veikia Nacionalinis audinių ir kilimų muziejus, kuriame eksponuojami berberų kilimai ir tradiciniai tekstilės dirbiniai.
Dar el Bacha (Santakų muziejus)
XX a. pradžios paša Tamio el Glaui rūmai medinoje, garsėjantys puošniu kiemu ir mozaikomis. Dabar juose veikia Santakų muziejus (Musée des Confluences) bei garsi kavinė „Bacha Coffee“.
Marakešo muziejus
Muziejus XIX a. pabaigos Dar Menebhi rūmuose medinos centre. Lankytojus žavi didžiulis dengtas kiemas su milžinišku šviestuvu, o kolekcijoje – istoriniai meno dirbiniai ir šiuolaikinis Maroko menas.
Muasino muziejus
Muziejus restauruotame XVI–XVII a. name Muasino kvartale. Ypač vertinama viršutinio aukšto „douiria“ – svečių apartamentai su išlikusiu originaliu tapytu medžio ir stiuko dekoru.
Marakešo fotografijos namai
2009 m. atidarytas muziejus medinoje, kuriame saugoma tūkstančiai Maroko nuotraukų nuo 1870 iki 1950 m. Nuo jo stogo terasos atsiveria vienas geriausių vaizdų į mediną ir Atlaso kalnus.
Yves Saint Laurent muziejus
2017 m. atidarytas muziejus, skirtas mados dizaineriui Yves Saint Laurent, kuris Marakešą laikė savo antraisiais namais. Jame eksponuojami kūriniai, eskizai ir aksesuarai, o pastatas pats savaime yra modernios architektūros perlas.
Religiniai pastatai
Kutubijos mečetė
Didžiausia Marakešo mečetė, XII a. pastatyta Almohadų. Jos 77 m minaretas – miesto simbolis ir pavyzdys vėlesniems Sevilijos Giraldai bei Rabato Hasano bokštui; ne musulmonams į vidų įeiti negalima, tačiau aplink plyti gražūs sodai.
Ben Jusefo mečetė
Mečetė medinos šiaurėje, pavadinta Almoravidų valdovo Ali ibn Jusefo vardu. XI–XII a. įkurta kaip pagrindinė miesto mečetė, ji ne kartą perstatyta, o šalia stovi garsioji Ben Jusefo medresė.
Kasbos mečetė
Istorinė mečetė, Almohadų valdovo Jakubo al Mansūro pastatyta 1185–1190 m. Kasbos rajone. Jos minaretas puoštas žaliomis keraminėmis plytelėmis, o pietinėje pusėje glaudžiasi Saadų kapai.
Muasino mečetė
Didelė XVI a. mečetė, kurią pastatė Saadų sultonas Abdalahas al Ghalibas. Ji buvo naujo kvartalo centras su fontanu, pirtimi ir mokykla, o šiandien yra vienas svarbiausių medinos religinių statinių.
Bab Dukalos mečetė
XVI a. Saadų laikų mečetė prie vakarinių Bab Dukalos vartų, dar vadinama al Hura („Laisvosios moters“) mečete. Ją pastatyti liepė sultono Abdalaho al Ghalibo motina.
Sidi Bel Abeso zavija
Sufijų religinis kompleksas aplink 1204 m. mirusio Abu al Abaso al Sabti mauzoliejų. Jis – labiausiai gerbiamas iš septynių Marakešo šventųjų, o jo zavija yra svarbi piligrimystės vieta.
Slat al Azama sinagoga
Istorinė sinagoga Melacho kvartale, kurią įkūrė iš Ispanijos išvaryti žydai. Tai viena nedaugelio vis dar veikiančių Marakešo sinagogų su gražiu mozaikų kiemu ir nedidele bendruomenės istorijos ekspozicija.
Parkai ir gamta
Majorelio sodas
Vieno hektaro botanikos sodas, kurį sukūrė prancūzų dailininkas Jacques’as Majorelle’is, o vėliau išgelbėjo Yves Saint Laurent ir Pierre’as Bergé. Garsėja ryškiai mėlyna vila, kaktusais, bambukais ir berberų muziejumi.
Menaros sodai
XII a. Almohadų įkurti sodai ir alyvmedžių giraitė su dideliu baseinu ir paviljonu, už kurių matyti Atlaso kalnai. Kartu su medina ir Agdalio sodais jie įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Agdalio sodai
Didžiulis istorinių sodų ir vaismedžių plotas į pietus nuo Kasbos ir karališkųjų rūmų, įkurtas XII a. Sodai drėkinami senovine kanalų sistema iš Atlaso kalnų ir yra UNESCO saugomo paveldo dalis.
Marakešo palmynas
Šimtų tūkstančių palmių oazė šiauriniame miesto pakraštyje, užimanti apie 140 km². Populiari vieta pasivažinėti kupranugariais ar keturračiais, čia įsikūrę ir prabangūs kurortai.
Šaltinis: Wikipedia