Apolono Epikurijo šventykla

Apolono Epikurijo šventykla – Senovės Graikijos klasikinio laikotarpio, apie 420–400 m. pr. m. e. pastatyta šventykla Arkadijoje, Peloponeso pusiasalyje, Basų archeologinėje vietovėje. Šventyklą Kotilijono kalno papėdėje pastatė netolimo Figalijos miesto gyventojai; pasak keliautojo Pausanijo, ji skirta Apolonui padėkoti už pagalbą per marą. Manoma, kad architektas buvo Partenono autorius Iktinas – šventyklos stilius panašus į Partenono. Tai anksčiausia žinoma graikų šventykla, kurioje panaudoti visi trys klasikiniai architektūros orderiai – dorėninis, jonėninis ir korintinis, o jos korintinis kapitelis yra anksčiausias žinomas tokio tipo kapitelis. Šventykla, tolima nuo pagrindinių graikų centrų, gerai išsilaikė ir buvo atrasta 1765 metais. 1986 metais įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o nuo 1987 metų yra uždengta apsaugine palapine restauravimo darbams.